Kategorijos archyvas: Vasaris, 2010
Ignas Kalpokas. Apie individą ir jo aplinką
Stengdamasis suprasti pasaulį, žmogus kasdien disponuoja reikšmės pertekliumi. Vadinasi, viena pagrindinių individo charakteristikų yra tai, kokias reikšmes iš aplinkos jis priima ir kaip jas interpretuoja, taip pat kur pats save pataplina šiame reikšmių tinkle. Jei seksime Victor Segalen teiginiu „Kiekviena būtybė suvokdama save suvokia save kaip būtinai kitokią nei ji yra“ – ir kurias savybes [...]
Mantvydas Gricius. SODROS… reforma?
Kalbos apie poreikį reformuoti SODRĄ netyla nuo pat krizės pradžios, kai paaiškėjo, kad būtent socialinis draudimas taps pačia didžiausia našta valstybės biudžetui. Kalbėta apie sisteminių pokyčių būtinybę, o ne vien apie pensijų ir kitokių išmokų mažinimą, naujos vizijos pristatymą ir panašius dalykus. Vis dėlto kaip ir dažnai būna, iš didelio debesies sulaukėme menko lietaus – [...]
Tadas Petrauskis. Naujienos iš Rusijos
Kalbėdami apie opoziciją Rusijoje, jau esame įpratę prie gana panašaus turinio pranešimų: keli šimtai (geriausiu atveju – keli tūkstančiai) opozicijos šalininkų susirinko į protestą prieš demokratijos stoką, žmogaus teisių pažeidimus etc., ten juos sumušė ir „susėmė“ milicija, istorija tuo ir baigiasi. Bet naujos protesto akcijos Kaliningrade ir Sibiro tolybėse keičia šį paveikslą tiek savo masiškumu, [...]
Dalia Miškinytė. ES ateitis ir Lietuva joje
Kalbant apie Lietuvos vaidmenį ateities ES, reikia pabrėžti, kad norėdama atlikti ne tik fragmentišką politinį vaidmenį joje, šalis turėtų išspręsti savo identiteto klausimą. Privalu suvokti, jog esame per maža valstybė ir negalime veikti visiškai nepriklausomai. To neleidžia valstybės geopolitinė situacija (jaučiama įtakingų prorusiškų ir vakarietiškų jėgų kolizija), šalies ekonominis nepajėgumas konkuruoti su valstybėmis lyderėmis, energetinė [...]
Ignas Kalpokas. Žaidimai su praeitimi
Ar praeitį tikrai matome tokią, kokia ji buvo? O gal ji tiesiog mums pateikiama „suvirškinta“ ir perinterpretuota, tokia, kokia kam nors naudinga? Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, tačiau vis dėlto pamėginkime šiokią tokią egzotiką. Apžvelkime, kaip Venesuelos prezidento Hugo Chávez dėka perinterpretuojamas Lotynų Amerikos išsivadavimo kovų didvyrio Simón Bolívar įvaizdis.
Simón Bolívar mitas – bene įdomiausias Hugo [...]
Marius Vidmantas. Šis tas apie šeimą
Raoul Girardet savo knygoje „Politiniai mitai ir mitologijos“ išskiria keturias dominuojančių įvaizdžių grupes, tarp jų – ir „Aukso amžiaus“ mitą. Nors Girardet remiasi išimtinai pavyzdžiais iš savo šalies – Prancūzijos – istorijos, nesunku pastebėti, kad tos pačios mąstymo struktūros gali būti labai lengvai pritaikomos ir aiškinant procesus Lietuvoje, pradedant literatūrine kūryba ir baigiant politika.
Prarastoji vienybė
Vienas [...]
Ignas Garšva. „Pririškite jų širdis…“
Visiška banalybe jau yra tapęs teiginys, kad piliečiai – bet kurios valstybės pagrindas. Tačiau buvimas piliečiu nėra vien savaime įgyjamas atributas, nereikalaujantis jokių pastangų. Greičiau priešingai: buvimą piliečiu galima vadinti savotiška prievole ir įsipareigojimu. Vis dėlto akivaizdu, kad Lietuvoje linkstama rinktis lengvesnįjį kelią. Gali būti ir yra daug nuomonių, kodėl taip nutiko. Viena iš rečiau [...]
Mantvydas Gricius. Ką daryti
Tikrai ne nauja, bet pastaraisiais metais vis dažniau iškylanti (tiek dėl sugriežtėjusios kontrolės, tiek dėl kai kurių konkrečių asmenų itin pagarsėjusio indėlio) problema yra Seimo narių piktnaudžiavimas jų veiklai skirtomis lėšomis bei įvairios neaiškios veiklos tuo metu, kai lyg ir reikėtų dalyvauti posėdžiuose ir atlikti darbą, kuriam jie išrinkti. Tikrai nemalonu, ką ir bepridursi.
Iš esmės [...]
Emilija Vyšniauskaitė. Gėjai niekadėjai
Išties – gėjai niekadėjai. Tokiais vienos dainos žodžiais būtų galima įvardinti situaciją Vilniaus mieste ir netgi, tam tikru mastu, Tėvynės sąjungoje. Taip, tokių problemų tegali pridaryti tik jie – gėjai. Nebent kokie žydai su jais galėtų lygintis. O gėjų, žydų ir masonų sąmokslas išvis būtų baisiausia, kas gali nutikti. O gal jau nutiko? Kaip sako [...]
Jonas Aužutis. Problemos vardas – Graikija
Graikija – pastaruoju metu bene dažniausiai aptariama šalis Europos Sąjungoje. Ir tikrai ne iš gerosios pusės. To priežastis – pripažinkime, tiesiog apverktina šalies ekonominė padėtis. Normaliomis sąlygomis tai galėtų būti vienos šalies ar regioninė problema, tačiau jos apimtį plečia faktas, kad Graikija yra euro zonos narė. Tad milžiniška šalies skola, viršijanti BVP, bei planuotas daugiau [...]

