Gyvename pačioje juodžiausioje pasaulio skylėje, mūsų ekonomika, finansai, politika ir vis kita yra blogiausi ir apskritai šalis beviltiška. Tokios nuotaikos sklando Lietuvoje ir visiškai atitinka mūsų tautinį charakterį. Juk pirmiausia turime pasmerkti patys save, o tada jau galime su pasimėgavimu konstatuoti – mums blogai. Mums labai blogai. Bet pervažiuokime mūsų šiaurinę sieną ir pamatysime, kad gali būti ir blogiau.

Faktas: Latviją ištiko didžiausia recesija Europos Sąjungoje, siekianti 20%. Faktas: Latvijoje bedarbystė didžiausia Europos Sąjungoje, ji siekia 22%. Faktas: Latvija buvo priversta kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą ir kitus skolintojus, iškėlusius sąlygas, kurios stipriai suvaržė šalies Vyriausybės manevro laisvę.

Ketvirtadienį Latvijos Seimas pritarė derybų dėl tolesnio paramos teikimo atnaujinimui, kuris tapo svarbus to, kai Konstitucinis Teismas pensijų mažinimą pripažino neteisėtu (įdomu, kaip šiuo klausimu bus pasisakyta Lietuvoje). Natūralu, kad toks nepopuliarus sprendimas politinėje arenoje sukėlė itin daug aistrų ir netgi sukėlė pavojų Valdžio Dombrovskio Vyriausybei (kuri rizikuoja tapti jau antrąja krizės sužlugdyta Latvijos Vyriausybe) – pagrindiniai koalicijos partneriai balsavo prieš, tad sprendimas priimtas (kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų) iš esmės opozicijos dėka (kas būtų tiesiog neįtikėtina Lietuvoje). Nors pats premjeras ir stengiasi pabrėžti, jog tai nebuvo balsavimas dėl koalicijos, akivaizdu, kad sutarimo gyvybiškai svarbiais šaliai klausimais tarp partnerių nėra, kas yra bene blogiausias variantas, koks begali ištikti Latviją. Ne veltui nesutarimai mėginami spręsti pačiu aukščiausiu lygiu – koalicijos partnerius pokalbiui pasikvietė ir šalies prezidentas Valdis Zatleris.

Latviją kaip pavyzdį galima būtų pateikti tiems, kurie vis dar mano, kad TVF paskolos – vien lengvi pinigai, kurie magiškai pateks į šalies ekonomiką bei išgelbės padėtį. Toli gražu. TVF reikalavimai nuolat kelia politines aistras, nes yra skausmingi, ne ką mažesnės aistros verda ir už parlamento sienų – viešojo sektoriaus atlyginimų karpymai (iki 40%), pensijų mažinimas PVM didinimas nuo 18% iki 21% – visa tai skatina masinius protestus, nieko nuostabaus, kad pagal parlamento ir Vyriausybės nepopuliarumą Lietuvą lenkia būtent Latvija. Tiesą sakant, tolesnis paramos skyrimas jau kelis kartus buvo pakibęs ant plauko, kuomet dėl visuomenės spaudimo ir didėjančio nepopuliarumo latvių politikai nesugebėdavo bent jau iš pradžių įgyvendinti reikalavimų, tarkime, dėl itin drastiško biudžeto deficito mažinimo. Vis dėlto kaskart tarptautinių finansinių institucijų reikalavimams, kuriuos galima pavadinti ir tam tikra šantažo forma, buvo nusileista.

Suprantama, Latvijai pavyko išvengti visiškos finansinės katastrofos, atrodo, pamažu jau tyla ir kalbos apie galima lato devalvavimą. Vis dėlto šalies ekonominė padėtis ne tik yra blogiausia – panašu, kad ji ir išliks blogiausia, bent iki kitų metų. Kartu šis sąlyginis stabilizavimas buvo pasiektas tam tikro suvereniteto praradimo sąskaita. Latvijos Vyriausybė negali ir dar bent kelerius metus ateityje negalės vykdyti savarankiškos finansinės politikos. Primestos valios įgyvendinimas tapo pagrindiniu vidaus politikos klausimu ir svarbiausia tema. Kartu reikia nepamiršti, jog TVO veiksmai ir rekomendacijos toli gražu ne visada atneša laukiamų rezultatų – užtenka prisiminti Argentiną 2000-aisiais.

Į išvardintas pastabas itin pravartu atkreipti dėmesį siekiant suvokti esminius skirtumus tarp Lietuvos ir mūsų kaimynų, net jeigu paprastai šios dvi šalys pateikiamos bendrame kontekste. Vis dėlto ne veltui sakoma, kad esmė smulkmenose. Jei dabartinės tendencijos išliks, Lietuva sugebės išsikapanoti iš duobės greičiau nei kaimynė net ir be tarptautinių donorų injekcijos, nors dar visai neseniai kai kurie politikai aktyviai agitavo už tokią galimybę, esą tai padėtų išvengti skausmingų taupymo programų. Vis dėlto matome, jog padėtis yra kaip tik priešinga – kad ir kokios skausmingos būtų priemonės, kurių savo noru buvo priversta imtis Lietuvos Vyriausybė, jos neprilygsta toms, kurias tarptautiniai skolintojai primetė Latvijai.