Pastaruoju metu JAV ir Kinijos santykius, bent jau išoriškai, gaubė sąlyginė ramybė. Abi pusės stengėsi išvengti nemalonių temų ir buvo linkusios ieškoti kompromisų, na o platesnio masto bendradarbiavimo tikėtis tikriausiai būtų naivu. Bet dabar, atrodo, gerų santykių vežimas gali sulaukti pagalio į ratus. Ir net ne vieno.

Pirmuoju, nors ne pernelyg reikšmingu, galima laikyti kibernetinę ataką prieš JAV gigantą Google, kuomet buvo įsilaužta į šios kompanijos paslaugomis besinaudojančių kinų disidentų elektroninio pašto dėžutes, po ko Google net ėmė svarstyti pasitraukimo iš šios šalies galimybę. JAV valdžios atstovai skubiai užtarė savo kompaniją priekaištaudami Kinijai dėl internetinės erdvės cenzūros – šis priekaištas iškart buvo atmestas ir amerikiečių mandagiai paprašyta nekišti nosies ne į savo reikalus. Tuo istorija ir baigėsi.

Toliau sekė daug svarbesni ir platesnio masto dalykai, visų pirma – JAV planai parduoti ginkluotės Taivanui, kas šį kartą jau itin suerzino Pekiną. Ir nenuostabu – nors Taivanas nuo pat Kinijos pilietinio karo laikų turi atskirą vyriausybę (tai paskutinė komunistų įveiktos Kinijos Respublikos citadelė), Kinija vis dar tebelaiko šią salą savo dalimi, tad toks veiksmas buvo prilygintas paramai paprasčiausiems separatistams. JAV parama Taivanui, savo ruožtu, jokiu būdu nėra nauja ar netikėta – remta Kinijos Respublika, vėliau Taivanas laikytas vieninteliu teisėtu Kinijos atstovu tarptautiniu mastu, įskaitant ir Jungtines Tautas. Karinis bendradarbiavimas taip pat vyko. Tiesą sakant, JAV parama – viena iš nedaugelio priežasčių, kodėl Taivanas vis dar egzistuoja – normaliomis sąlygomis Kinijai jėga prisijungti nepaklusnią salą nebūtų jokių problemų. Vis dėlto po ilgokai užtrukusios ramybės toks JAV sandėris su Taivanu itin krenta į akis. Kinija iškart suskubo pareikšti, kad tokie veiksmai „turės pasekmių regioniniu ir tarptautiniu mastu“, kas yra ne itin maloni žinia JAV bandant pasiekti sutarimą JTO Saugumo Taryboje dėl sankcijų Iranui. Be to Kinija yra itin reikalinga sprendžiant Šiaurės Korėjos periodiškai sukeliamas problemas. Maža to, šis grasinimas yra taikomas ne tik pačioms JAV, bet ir kompanijoms, kurių produkcija bus parduodama Taivanui, tarp kurių yra ir Boeing – dominuojantis žaidėjas Kinijos oro rinkoje (gera žinia Airbus?). Kitaip tariant, grasinimas rimtas, tačiau žala įvaizdžiui apleidus ilgametį partnerį dar didesnė.

Kitas ginčo objektas – galimas B. Obamos susitikimas su Dalai Lama. Vieną progą susitikti, kuomet Tibeto dvasinis vadovas JAV lankėsi prieš metus, B. Obama sąmoningai praleido siekdamas nebloginti santykių su Kinija ir dėl to susilaukė nemažai kritikos. Dabar kalbos apie naują susitikimą atrodo pakankamai realios, kas neliko nepastebėta kitapus Ramiojo vandenyno, o oficialus pareiškimas nuskambėjo pakankamai grėsmingai – esą Kinija „imsis adekvačių priemonių, kad šalys, aukščiausiu lygiu priėmę Dalai Lamą, suprastų savo klaidą“. Tokie grasinimai ne naujiena, paprastai panaši formuluotė pakartojama prieš kiekvieną Dalai Lamos užsienio kelionę ir beveik visada suveikia – valstybių vadovų, pasiryžtančių su juo susitikti, gerokai sumažėjo. Kita vertus, jei yra valstybė, galinti atsispirti, tai visų pirma yra JAV ir dabar puiki proga parodyti, ad su bandymu diktuoti sąlygas iš šalies nebus taikomasi.

Pastarieji du įvykiai (Google istorija yra tik fonas) gali būti tik sutapimas, tačiau gali reikšti ir pasikeitimų JAV užsienio politikoje pradžią. Per pirmuosius savo kadencijos metus B. Obama dažnai kritikuotas dėl neveiklumo (už kurį gavo Nobelio taikos premiją), tad galbūt tai reiškia mėginimą keistį įvaizdį, bent jau skirtą „vidiniam vartojimui“. Nes tarptautiniu mastu tiek JAV, tiek Kinija kuo puikiausiai supranta, kad be bendradarbiavimo neišsivers, kad ir kokie skambūs apsižodžiavimai sklistų iš abiejų vandenyno pusių. O nesutarimų buvo ir bus, tarkime, Kinijos parama sankcijoms Iranui laikyta gerokai abejotina dar iki minėtųjų istorijų.