Kalbėdami apie opoziciją Rusijoje, jau esame įpratę prie gana panašaus turinio pranešimų: keli šimtai (geriausiu atveju – keli tūkstančiai) opozicijos šalininkų susirinko į protestą prieš demokratijos stoką, žmogaus teisių pažeidimus etc., ten juos sumušė ir „susėmė“ milicija, istorija tuo ir baigiasi. Bet naujos protesto akcijos Kaliningrade ir Sibiro tolybėse keičia šį paveikslą tiek savo masiškumu, tiek reikalavimų turiniu, tik teisėsaugos reakcija.

Pradėkime nuo to, kodėl opozicija Rusijoje iki šiol neturėjo jokių šansų. Taip, jos veikla buvo ribojama, valstybės kontroliuojama žiniasklaida buvo pajungta labai aiškiems ir konkretiems interesams ir t.t. ir pan. Dėl to neverta ginčytis. Kitas dalykas yra tai, kad opozicijos iš esmės didžiajai daliai Rusijos piliečių net ir nereikėjo. To priežastis – stabiliai gerėjanti ekonominė padėtis, gana pakenčiamai užtikrinama tvarka ir bent minimalus gyvenimo nuspėjamumas. Tai, ką bandė kelti opozicija – iš esmės vertybiniai dalykai – pradeda rūpėti tik nuo tam tikro materialinės gerovės, laisvo laiko ir politinio apsišvietimo lygio, kitaip tariant, didžiajai daliai rusų (kaip ir kitų Rytų Europos bei apskritai menkiau išsivysčiusių regionų gyventojų) yra neaktualūs ar bent, geriausiu atveju, antraeiliai. Tad kol valdžia buvo pajėgi užtikrinti duoną, tol ji galėjo džiaugtis aukštais reitingais, o alternatyvai paprasčiausiai nebuvo jokių šansų.

Ekonominė krizė Rusijai smogė stipriai. Iš pradžių katastrofiškai smuko naftos kainos. Dabar jos grįžo į pakenčiamas ribas, bet likusi pramonės dalis vos juda. Valdžia yra priversta priimti nepopuliarius sprendimus, susijusius su eiliniam gyventojui tenkančio duonos kąsnio mažinimu, taigi pamažu praranda autoritetą ir veiklos efektyvumu pagrįstą legitimumą. Štai tada ir prasidėjo. Iš pradžių Kaliningradas, tada Archangelskas. Protestai dešimttūkstantiniai, ko Rusija jau senokai nematė. Milicija stovi ramiai tarsi per kokius prokremliško jaunimo susibūrimus. Tačiau iškalbinga ne tik tai. Žmonės nereikalauja demokratijos, nereikalauja spaudos, žodžio laisvės. Jų šūksniai „Putiną lauk!“ susiję su visai kitokiu reikalavimų repertuaru: komunaliniai mokesčiai, pensijos, į vietos interesus neatsižvelgianti centro skirtų gubernatorių politika. Kitaip tariant – iš esmės duonos kąsnio klausimas, beje, labai stipriai išreikštas.

Kas aktualu dabar? Pirma, kaip sėkmingai Putino-Medvedevo tandemui seksis spręsti nepasitenkinimo priežastis, o tai jau priklauso ne vien tik nuo jų, bet ir nuo globalinio konteksto. Jei ekonomika kils, žmonės rims ir status quo nusistovės dar neapibrėžtam laikui į priekį. Antra, ne mažiau aktualu yra ir tai, ar tokios mobilizacijos liks spontaniškos, pavienės ir išsklaidytos, ar sugebės iškelti tam tikrus lyderius arba patekti dabartinių opozicijos lyderių įtakon. Pirmuoju atveju protrūkis turėtų nusilpti taip pat staiga, kaip prasidėjo nesukeldamas rimtesnių padarinių, tuo tarpu antruoju nepatenkintieji gali tapti itin stipriais žaidėjais politinėje arenoje. Kol kas tokių centralizacijos požymių nematyti, bet tai dar nereiškia, kad jų neatsiras ateityje.

Kaip bebūtų, svarbiausia yra kas kita. Nepasitenkinimo protrūkis Rusijoje aiškiai parodo strategijos valdžią įtvirtinti antipolitinėmis priemonėmis: tvirta ranka, centralizacija ir legitimuojant savo buvimą vien performatyvumu užuot investavus į normalios pilietinės visuomenės kūrimą. Tokiu būdu pasiekta valdžia ima silpnėti iškart, kai tik dėl bent kokių priežasčių, net ir didžiąja dalimi išorinių (nes gyventojai paprasai neturi nei noro, nei laiko, nei pasirengimo gilintis į priežastis), ima silpnėti pagrindas, ant kurio pastatytas visas mūras, pirmiausia šis pagrindas, aišku, yra ekonominis. Valdžia, kuri sako, kad duos duonos, bet galiausiai nebepajėgia duoti, susidurs su rimtomis problemomis. Tuo tarpu valdžia, kuri rengs piliečius aktyviam viešajam gyvenimui, ugdys jų atsakomybės už save jausmą, greičiausiai bus silpnesnė trumpuoju laikotarpiu, bet užtikrins ilgesį stabilumą ilguoju laikotarpiu. Ką pasirinkti? Sudėtinga dilema. Iki šiol atrodė, kad Putinas ir kompanija pasirinko teisingai. Dabar ima kilti klausimų…