Prieš beveik šešerius metus Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Kiekvienam iš mūsų būtų sunku pamiršti tą laimės jausmą tvyrojusį ore. Tarsi dar kartą Europa būtų pripažinusi mūsų valstybę, mūsų laisvę. Būti pripažintiems Europos valstybių, taip pat reiškia palypėti laipteliu aukščiau. Prie geresnio, laisvesnio ir laimingesnio gyvenimo. Vilčių dėjome daug. Kilus diskusijoms dėl Europos Sąjungos plėtros, manau būtų įdomu pasidomėti, ką apie pokyčius Lietuvoje mano skirtingi žmonės.

Formuojama aukštesnio lygio demokratinė politika Lietuvoje

Lietuvos integraciją ir pokyčius pirmasis sutiko pakomentuoti Europos Parlamento narys Leonidas Donskis.

Kokius didžiausius pliusus ir minusus Lietuvai suteikia narystė ES?

Pliusai – galimybės formuoti aukštesnio lygio demokratinę politiką Lietuvoje, demokratizuoti savo institucijas ir krašto valdymą, pradėti labiau paisyti žmogaus teisių ir pagarbiau jas traktuoti, geriau suvokti žmogaus ir visuomenės gerovės standartus, pasiekti gilesnę integraciją Europoje, kartu dalyvauti ES kūrimo procese. O minusai – jų beveik nematau, nebent nežymi pastaba, kad Bolonijos procesas ir panašūs dalykai ES mokslo politikoje iš Lietuvos gali atimti iniciatyvą patiems formuoti savo mokslo ir švietimo politiką.

Kaip vertinate Lietuvos žmonių integraciją į ES?

Mobilumo ir darbo požiūriu jau dabar vertinu gerai. Savo teisių įsisąmoninimo ir vertės pojūčio prasme taip pat viskas klostosi neblogai. Prastai integracija vyksta informacijos požiūriu. Mūsų visuomenė negyvena ES informacijos zonoje, deja.

Būdama ES nare, kokiose srityse Lietuva padarė didžiausią pažangą?

Aš manau, kad didžiausią pažangą Lietuva padarė jaunų žmonių judėjimo, socialinio mobilumo, studijų svetur, savo teisių įsisąmoninimo ir gynimo srityse.

Kokias Lietuvos, kaip ES narės, perspektyvas matote?

Geras ir optimistiškai nuteikiančias. Lietuva po kokių 5 metų atsigaus nuo posovietinės visuomenės traumų ir iššūkių, tapdama vis labiau panaši į Vidurio Europos šalis. Į Šiaurės ar Vakarų Europos šalis mes dar negreitai pasidarysime panašūs, bet į Čekiją ar Slovakiją Lietuva tikrai galės pradėti lygiuotis. Sykiu mes turėtume tapti demokratiškesne ir liberalesne šalimi. Problema: dar ilgai bus sunku Lietuvoje išlaikyti gabius jaunus žmones, kuriuos trauks kitos šalys aukštesniais atlyginimais ir geresnėmis ateities perspektyvomis.

Ar pildosi lietuvių viltys?

Mintimis dalinasi Kembridžo universiteto doktorantūros studentas Povilas Lastauskas

Ko labiausiai tikėjaisi iš Lietuvos narystės ES?

Lietuvos narystė Europos Sąjungoje visų pirma asocijavosi su naujomis galimybėmis studijuoti ir dirbti išsiplėtusioje Europoje, keistis idėjomis, verslininkams paprasčiau surasti naujas rinkas, pigiau ir lengviau prekiauti, paspartinti šalies ūkio atsigavimą bei struktūrines permainas, galų gale, grįžti į Europos tautų šeimą su mūsų turtinga praeitimi, kultūra ir savastimi.

Manau, daugelis šių vilčių išsipildė. Vis dėlto daugelis tikėjosi, jog pavyks pastatyti vežimą prieš arklį, kad suklestėsime prieš prasidedant masinei migracijai, švietimas pagerės prieš protų nutekėjimą, o ekonominiai ryšiai sustiprės prieš tampant efektyvesniais ir produktyvesniais. Deja, pereinamoji dinamika yra skausmingas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis laiko ir kiekvieno iš mūsų pokyčių.

Kaip manai, ar lietuviai išnaudoja visas jiems ES teikiamas galimybes?

Klausimas gana abstraktus ir apima daugybę skirtingų aspektų – manau, jaunimas puikiai išnaudoja studijų ir keliavimo galimybes, nemažai tautiečių ieško laimės didesnėje Europos šalių darbo rinkoje. Kiek kitoks atsakymas būtų kalbant apie valdžios prerogatyvoje esančias galimybes ūkiui plėtoti ir restruktūrizuoti – čia esti begalės neišnaudotų progų, nepradėtų ar vilkinamų esminių permainų su skirtingo laikotarpio tikslais bei kone neegzistuojančiu strateginio mąstymu. Būtent ES suteikia unikalią progą paspartinti institucinės aplinkos gerinimo procesus, kurie pareikalavo ilgo laikotarpio iš Vakarų šalių, mokytis iš kitų, nekartojant klaidų, identifikuoti esminius, subalansuotą plėtrą ribojančius, veiksnius bei juos pašalinti, nukreipiant ES fondų piniginius srautus, ir taip toliau.

Tautinės mažumos aktyviau dalyvauja viešame gyvenime

Apie ES įtaką Kauno įvairių tautų kultūrų centro veiklai mintimis dalinasi to centro direktorius Dainius Babilas

Kaip Kauno įvairių tautų kultūrų centras integravosi į ES veiklą?

Kauno įvairių tautų kultūrų centras įgyvendina veiklą, atitinkančią Europos Sąjungos keliamus tikslus bei principus dėl pilietinės visuomenės formavimo. Įstaiga vadovaujasi Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatomis ir prisideda prie jos įgyvendinimo Lietuvoje. Kiekvienais metais įstaiga dalyvauja Europos Sąjungos programų tarptautiniuose projektuose ir nuolat palaiko glaudžius ryšius su partneriais iš kitų Europos Sąjungos valstybių.

Lietuvai įstojus į ES, ko daugiau : ar išvykstančių, ar norinčių apsigyventi kitataučių Kaune?

Pastarojo meto lietuvių emigracijos tendencijos tolygiai palietė ir tautines mažumas. Nemažai jų išvyko į kitas Europos Sąjungos šalis. Nemaža dalis naujai atvykstančių pabėgėlių ilgam Lietuvoje neužsibūna, peržengę Europos Sąjungos sieną, stengiasi įsitvirtinti ekonominiu požiūriu stipresnėse valstybėse.

Ar pasikeitė lietuvių požiūris į tautines mažumas?

Lietuvos tapsmas Europos Sąjungos dalimi atvėrė naujas tarpkultūrinio dialogo bei tautinės tolerancijos puoselėjimo galimybes. Buvo pradėti organizuoti įvairus projektai, skatinantys įvairių tautų pažinimą, neigiamų stereotipų naikinimą. Pačios tautinės mažumos pradėjo aktyviau dalyvauti viešame gyvenime. Tačiau diskriminacijos išpuolių, neigiamų komentarų ir replikų tautinių mažumų atžvilgiu vis dar pasitaiko. Nepaisant to, jog požiūrio kaita vyksta, esame tik kelio pradžioje ir svarbu iš jo neišklysti. Šiemet panaikinus Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atsirado itin daug naujų grėsmių, kurios gali pristabdyti sėkmingą ir nuoseklią tautinės tolerancijos sklaidą.

Jūsų asmeninė nuomonė apie ES plėtrą?

Visi žmonės turi teisę gyventi pagal Europos Sąjungos vertybes. Demokratijos ir laisvės principai neturėtų būti suvaržyti valstybinėmis sienomis.

Už apgalvotą ir pasvertą plėtrą

Visi kalbintieji Europos Sąjungą pripažįsta kaip galimybių šaltinį. Manau, retas iš mūsų drįstų teigti, kad Lietuvos narystė ES nepakeitė mūsų gyvenimų. Į klausimą ar reikėtų tęsti ES plėtrą atsakyčiau: „taip“. Lietuvą narystė pakeitė gerąja prasme. Kodėl nesuteikus tokios progos ir kitoms valstybėms?

„Esu už apgalvotą ir pasvertą plėtrą, esant gerai pasirengusioms kandidatėms. Pastebėta, jog šalys stengiasi labiau laikytis reikalavimų bei atitikti keliamus kriterijus prieš stojant į ES negu joje esant. ES narė praranda dalį disciplinos, nes nebelieka siekiamybės, o naujų tikslų, kurie taip tiksliai apibrėžiami bei duoda apčiuopiamą rezultatą bei yra visuomenės remiami yra nelengva surasti.

Integracija yra bene vienintelis žinomas kelias konfliktinių situacijų išvengimo, išaugusių ryšių ir kooperavimo skatinimo pasiekimui. Tiesa, nereikia užmiršti, jog viskas turi savo kainą, tad ir integracija neturi tapatintis su homogenizacija.

Taip pat iškyla nauji iššūkiai dėl tarpusavio priklausomybės, keičiantis ūkio konjunktūrai – vienos šalies neigiami efektai integruotoje sistemoje kone iškart paveikia kitus narius. Tad tiek integracijos laipsnis, tiek ir greitis turi būti subalansuoti, apgalvoti ir paremti“, – P.Lastauskas.